Malonumas auginti

2017-04-20
Augalai siunčiami per LP EXPRESS kurjerius į namus.
 1.Išsiųskite  užsakymą  el. paštu: zali.zalesiai@gmail.com – el. laiške nurodykite:
Augalo pavadinimas:
Augalo kiekis:
Gavėjo vardas, pavardė: 
Gavėjo tel.:
Gavėjo el. paštas:
Gavėjo adresas:
Gavėjo miestas:
Gavėjo pašto kodas:

levandos_2016 (dvimetės bei trimetės vazonėliuose )

levandos_2016_2 (atviromis šaknimis iš grunto)

Tikroji levanda yra tipiškas Viduržemio pajūrio kraštų augalas. Jau senovės Romoje jos buvo dedama į vonias arba buvo vartojama nuo galvos skausmo. Norint pagerinti patalpų orą ant grindų buvo barstomi tikrosios levandos žiedai.

Tinka alpinariume, prie rožių…ir nuo kandžių…

Auga nederlingoje ir nerūgščioje žemėje. Geriausia sodinti pavasarį.Puikiai auga vazonuose. Tinka terasai puošti. Namų darbo “levandų aliejus” tinka patalpų orui gaivinti.

Gera nuoroda – kaip genėti levandas:

http://www.youtube.com/watch?v=-5pJs99MV28

levandos_2013._1 levandos_2013 Picture 380 Picture 107Picture 064 Picture 057 DSCF2464 Picture 033 Picture 016 Picture 005 G_ 453 Picture 005 Picture 010 Levandos_vazone levandos_2014_07 levandos_2014_07_ levanda levandos_2013._2 levandos_a 20161209_13015920161209_125622   levandos_20130806  Levanda  levandos_20131207 levandos_20131207_1 levandos_2015_1 levandos_2015 levanda_vainikas_2014 levanda_2014

Žoliniai daugiamečiai bijūninių šeimos augalai. Lietuvoje auginami nuo seno. Toje pačioje vietoje gali augti ir 50 metų. Puikiai žiemoja nepridengtos. Pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžio “paeon” – gydymo dievas ir gydytojų globėjas graikų mitologijoje. Pinavija kinų kalboje vadinama shao yao – reiškia „gražu“. Apsipila žiedais gegužės – birželio mėnesiais pasodintos saulėtoje vietoje, neužmirkusioje bei trąšioje dirvoje. Sodinti reikia sekliai. Per giliai ar pavėsyje pasodintos pinavijos nežydi. Dauginamos kero dalinimu arba sėklomis.

Mano pinavijų kolekcija

Paeonia lactiflora ‘Sarah Bernhardt’

DSCF4583 DSCF4617 DSCF4575 paeony_sara DSCF4612

Paeonia lactiflora “Black Beauty”.

DSCF4354 DSCF4338 DSCF4337 DSCF4319 DSCF4287

Paeonia lactiflora “Laura Dessert”.

paeonia_lactiflora_laura_dessert SONY DSC

Paeonia lactiflora “Sorbet”.

6c0e11 396591

Paeonia lactiflora “Karl Rosenfield”

peony-karl-rosenfield e_1586-3 main_picture_541b1308576e5

Paeonia lactiflora  “Madame Calot”

Paeonia_'Madame_Calot'

Paeonia lactiflora ” Shirley temple”

Paeonia Shirley Temple IMG_5607

***********

Itoh Peony “Bartzella” (hibridinė )

paeonia_Bartzella pion_bartzella

Itoh Peony  ‘Coral Charm’ (hibridinė )

Picture 360 Picture 345 Picture 344

********

Hybrid tree Peony “Ann Marie” (Sumedėjęs bijūnas)

spring_2015_6 DSCF0114 Picture 035 Picture 032 Picture 053 Picture 057 Picture 070 Picture 072

************

Bijūnai arba pinavijos puošia beveik kiekvieną darželį Lietuvoje…ir dainomis apdainuota.

Tai krūmai arba žemi medžiai. Lapai trilapiai, augantys pražangiai. Žydi pavasarį geltonais žiedais, sukrautais nusvirusiose 10-40 cm ilgio kekėse. Žiedai nektaringi, bet visos augalo dalys nuodingos. Auginami kaip ypač dekoratyvūs augalai. Puikiai tinka auginti dideliuose ir mažuose soduose.

 

Laburnum-anagyroides Picture 045 G_ 403

Dvinamis augalas,  užauga nuo 10-15 m iki 20–40 m aukščio, o kamienas – nuo 1 iki 4 m skersmens. Jų lapai vėduoklės pavidalo, su 8–10 cm ilgio lapkočiu. Vyriškieji žiedai yra žirginių pavidalo žiedynuose, išauga lapų pažastyse. Moteriškieji žiedai išauga lapų pažastyse po du, kiekvienas ant ilgos kojytės.

Mėgsta kalkingus, derlingus ir pakankamai drėgnus dirvožemius. Kaip manoma, kai kurie ginkmedžiai sulaukia daugiau kaip 2500 metų. Tai labai atsparus augalas, galintis ištverti didelius šalčius ir augti net IV zonoje. Nereiklus dirvos sąlygoms. Yra žinoma, kad 4 ginkmedžiai išgyveno net po Hirošimos (Japonija) branduolinio bombardavimo. Ginkmedžiai atsparūs įvairių rūšių vabzdžiams, taip pat ligoms.

Ginkmedis auginamas Kinijoje ir Japonijoje prie šventyklų, apie 1730 m. introdukuotas į Europą, kur auginamas parkuose ir botanikos soduose. Lietuvoje labai retas. Auga Kauno botanikos sode, Švėkšnos parke. Vertingas kaip retas dekoratyvinis medis. Puikiai tinka auginti dideliuose ir mažuose soduose.

Ginkmedžio lapai savo sudėtyje turi medžiagų, gerinančių atmintį. Jų arbata naudota kaip atmintį gerinantis produktas jau tradicinėje kinų medicinoje (gaminant ginkmedžio arbatą). Šiais laikais Ginkgo biloba lapai naudojami gaminti atmintį gerinantiems preparatams. Ginkmedžio lapuose yra flavonoido apigenino, pasižyminčio antivėžiniu veikimu.

DSCF4605 DSCF4602 Ginkgo.biloba.8-620x350 ginkgo-biloba-tree-close

 

Gelsvažiedis tulpmedis ( Liriodendron tulipifera), magnolijinių (Magnoliaceae) šeimos augalas. Savaime paplitę Šiaurės Amerikos žemyno pietryčiuose.

Lotyniškas pavadinimas kilęs nuo graikų kalbos žodžio „leirion“, reiškiančio leliją, graikiškas žodis „dendron“ reiškia medį, o rūšies pavadinimas „tulipifera“ – reiškiantis „gimdantis“ tulpes. Genetiškai su tulpėmis ir lelijomis bendrumų neturi.

Introdukuotas Lietuvoje ir gana gerai prisitaikęs prie Lietuvos klimatinių sąlygų.

Augančio parkuose ir kitose atvirose vietose medžio laja būna vidutinio tankumo, rutuliška, lapai 7–20 cm ilgio, 8–20 cm pločio, lygiakraščiai, stori, odiški. Lapų viršus ryškiai žalias, žvilgantis, apačia šviesiai žalia, rudenį aukso geltonumo. Žiedai pavieniai ūglių viršūnėje, taurės formos (panašus į tulpės žiedą), apie 6 cm ilgio, nekvapnūs, žydi birželį – liepą, vienas žiedas žydi 3-5 dienas, pirmiesiems peržydėjus,  pražysta kiti, tad žydėjimas tęsiasi apie mėnesį. Šis vertingas parkų medis Lietuvoje užauga didžiulis (pvz. Veliuonos parke), kaip ąžuolas ar klevas, dekoratyvus, Puikiai tinka auginti dideliuose ir mažuose soduose.

Liriodendron_tulipifera DSCF5999

Labiausiai paplitęs Japonijoje bei Kinijoje, vadinamas “Katsura” – Karamelės medis.

Apie 10 metrų aukščio medis, dažnai formuoja daugiau nei vieną liemenį. Augalai dvinamiai – vyriški ir moteriški. Gerai auga pusiau pavėsyje, derlingame, drėgnokame, rūgštokame arba neutraliame (pH 6-7) dirvožemyje. Labai dekoratyvus, širdelės formos lapais. Atsparus lietuviškoms klimatinėms sąlygoms, bet jauni medeliai linkę nušalti, todėl žiemai jaunus augalus reikia pridengti.

Puošmedis ypač gražus pavasarį – lapai su bronziniu atspalviu, vasarą švelniai žali. Rudenį nusidažo gelsvai oranžine/raudona spalva ir skleidžia silpną karamelės kvapą, tačiau, išdžiovinus lapus, jie tampa bekvapiai. Puikiai tinka auginti dideliuose ir mažuose soduose.

1634074_1 bagryannik_list_osenyu cercidiphyllum-japonicum-leaf cercidiphyllum-pendulum

Viendienė (lot. Hemerocallis) – viendienių (lot. Hemerocalidaceae) šeimos daugiametis šakniastiebinis augalas. Pasaulyje išvesta tūkstančiai veislių, kurių žiedų spalvų ir formų įvairovė yra didžiulė. Simbolizuoja koketavimą. Naturaliai auga Rytinėje Azijoje – Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje. Pavadinimas iš Graikų kalbos reiškia ἡμέρα (hēmera) “diena” and καλός (kalos) “gražumas”. Vienas žiedas težydi 24 valandas. Jis pražįsta anksti ryte ir nužydi naktį. Yra rūšių kurios žydi tik naktį. Yra rūšių kvepen čiais žiedais.

Hemerocallis “Night Embers”

DSCF5784 DSCF5777

Hemerocallis “Elegant Candy”

Picture 153 Picture 204 DSCF2781

Hemerocallis “Tasmania”

Picture 046 DSCF2898 DSCF2763

Hemerocallis “Joan Senior”

Daylily Joan Senior 06-15-10

Hemerocallis “Grace and Favour”

Picture 139 Picture 150 Picture 155

Raganės (clematis) – žolinės rūšys, krūmai ir laipiojantys augalai. Iš viso suskaičiuojama daugiau kaip 200 įspūdingai žydinčių vijoklinių augalų.

Natūraliai raganės auga Kinijoje. Laukinės raganės 17 – ąjame amžiuje iš pradžių keliavo į Japonijos sodus. Japonijos sodose atrinktos kaip egzotiškos veislės, 18 – ame amžiuje, t. y. Viktorijos laikais, buvo atvežtos ir į Europos sodus. Dėl išskirtinio žiedų grožio ir jų įvairovės tapo protingumo ir meniškumo simboliu.

Lietuvoje bene dažniausiai auginamos stačiosios (C. recta), tangutinės (C. tangutica), gelsvosios (C. vitalba), mėlynžiedės (C. viticella), rytinės (C. orientalis L.), Davido (C. Davidiana Decne), sveikalapės (C. integrifolia), trilapės (C. heracleifolia), didžiažiedės (C. macropetala) ir kitos raganės.

Raganės žydi pačių įvairiausių spalvų žiedais: baltais, žydrais, mėlynais, violetiniais, rausvais, geltonais ar dvispalviais.

Clematis “Blue Angel”

Picture 004 Picture 005 Picture 090

Clematis regal “Empress”

8807794278430

Clematis regal “Josephine”

Picture 153 Picture 154 Picture 155

Clematis “Duchess of Edinburg”

Clematis Duchess of Edinburgh Duchess-of-Edinburgh-0002-01 IMG_1212

Clematis Helios

IMG_1803 web96b heliosseed3

 

images juodauogis-seivamedis sambucus_nigra_0001 sambucus_nigra_flowers_details_pdb_128kb

Šeima. Sausmediniai – Caprifoliaceae Juss.

Mūsų kraštuose dažniausiai sutinkami dviejų rūšių šeivamedžiai – raudonuogis ir juodauogis.

Raudonuogis šeivamedis yra tik dekoratyvinis augalas, raudonos jo uogos yra nuodingos, jų jokiu būdu negalima vartoti nei kaip maisto, nei kaip vaisto.

Raudonuogis šeivamedis žydi geltonai žaliais žiedais ir subrandina raudonas uogas, o juodauogis šeivamedis žydi baltais žiedais ir subrandina juodas uogas, kurios vienintelės yra valgomos.
Naudingos ne tik šio augalo uogos ir žiedai, bet ir lapai, žievė ir jaunos šakelės. Žiedai yra vertingi, nes juose yra organinių rūgščių, eterinių aliejų, rauginių medžiagų, uogose daug vitamino C, karotino, rūgščių. Uogų ir žiedų užpilai labai rekomenduojami norintiems numesti svorio, sergant peršalimo ligomis, gripu, bronchitu, plaučių uždegimu, reumatu ir kt.

Pasigaminkite geriau žinomą šeivamedžio sirupą, kuriuo galėsite skaninti naminį limonadą ir įvairius patiekalus. Taip pat galite prisidžiovinti šeivamedžio žiedų – turėsite gydomosios arbatos.
Produktai:

1 kg cukraus

1 l vandens  

20-25 juodauogio šeivamedžio žiedų kekės

2 citrinos

Į dubenį sudėkite nuplautus juodauogio šeivamedžio žiedus, prieš tai pašalinę didesnius kotelius. Užpilkite juos šviežiai spaustomis citrinų sultimis, apibarstykite smulkiai sutarkuota citrinos žievele. Į prikaistuvį suberkite cukrų, supilkite vandenį ir kaitinkite, kol cukrus ištirps, bet neleiskite vandeniui užvirti. Nuimkite prikaistuvį nuo ugnies, sukrėskite į jį šeivamedžio žiedus su citrinos sultimis, viską išmaišykite. Prikaistuvį uždenkite dangčiu ir palikite sirupą 2-3 dienas prisitraukti. Po to sirupą perkoškite per tankų kiaurasamtį arba marlę ir išpilstykite į sterilizuotus stiklinius butelius ar stiklainius. Sirupą laikykite šaldytuve. Jei norite, kad buteliai atrodytų dekoratyviai, į juos galima įmesti po žiedų kekę – tokie buteliai su sirupu papuoš atvirą virtuvės lentyną. Sirupą skanu gerti skiestą vandeniu ir įmetus šviežios citrinos skiltelę, taip pat juo galima skaninti įvairius saldžius patiekalus, pavyzdžiui, blynus, pyragus, kremus ir padažus. Skanaus!
                      Iš žiedų galima pasigaminti gaivųjį gėri­mą. 20 žiedynų ir 3 griežinėliais supjausty­tos citrinos sudedamos į molinį indą. Už­pilama vandeniu ir paliekama 3 dienoms ekstrahuotis. Paskui antpilas perkošiamas, įdedama cukraus arba medaus.

Iš šeivamedžio žiedų galima pasidaryti losjono veidui. 10 žiedynų užpilama 0,5 I verdančio vandens ir parą ekstrahuojama. Perkošiama ir laikoma šaldytuve. Ypač tinka švelniai paakių odai.

Vaistams vartojami šeivamedžio vaisiai (fructus Sambuci), žiedai (Flores Sambuci) ir žievė (Cortex Sambuci).

Šeivamedis jau seniai žinomas dėl to, kad padeda apsisaugoti raganų ir velnio. Jis apsaugo nuo neigiamų jėgų ir blogio. Šeivamedis dažnai naudojamas apeigose, susijusiose su mirtimi. Nuo senų laikų augalas laikomas šventu, pailginančiu gyvenimą. Pagal pa­davimus jo šakose gyvena namų židinio angelai sargai. Štai kodėl šeivamedį pagei­dautina sodinti prie namo.

Amarilinių šeimos stambus daugiametis žolinis Afrikos augalas.

(Lotynų kalbos žodis “crinis” reikštų  “plaukai”). Dar vadinamas rožine lelija.Priskaičiuojama apie 100 rūšių.

Svogūnas su ilgu kakleliu. Lapai ilgi, iki 1 m., panašūs į krintančius plaukus. Iš lapų susidaro netikras susuktas kotas. Žiedynas skėtinis, jį gali sudaryti nuo 6 -10 žiedų, kurie skleidžiasi vienas paskui kitą, žydi rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Švelniai kvepia. Žiedyno kotas užauga iki 1 m. Žiedlapiai švelniai avietinės spalvos arba balti. Žiedo skersmuo apie 15-20 cm.

Paplitęs tropinėse ir subtropinėse zonose (Afrika, Azija, Australija).

Patalpose auginamas kaip dekoratyvinis augalas. Nemėgsta persodinimo ir perlaistymo. Reikalauja daug šviesos. Puikiai vazone “vasaroja” lauke.  Dauginasi svogūnėliais, kuriuos galima atskirti nuo pagrindinio svogūno. Optimali temperatūra vasarą 22-27 laipsniai šilumos, žiemą -14-18 laipsnių šilumos.

Kai kurios Krinum rūšys auginamos akvariumuose.

Visas augalas nuodingas – turi krinino.

dscf6364 dscf6365 dscf6367 dscf6369

Skintos levandos

2016-06-26

tel.8-616-39919

Panevėžio r.

Žydi nuo birželio pabaigos iki liepos vidurio.Šią karštą vasarą pražydo šiek tiek ankščiau.

Medicinoje levandos eteriniu aliejumi gydoma migrena, galvos skausmas, išsekimas, nemiga, širdies ritmo sutrikimai. Levandų kvapas gaivus ir tonizuojantis. Veikia kaip antidepresantas, ramina ir atpalaiduoja.

Parfumerijoje eteriniu aliejumi aromatizuojamos vonios, dedama į maisto patiekalus. Pagrindinė levandų kvapo smilkalų sudedamoji dalis yra kvapusis žiedų ir lapų aliejus. Spintoje įdėtos džiovintos levandos suteikia drabužiams malonų kvapą ir atbaido kandis.

Skintomis bei džiovintomis levandomis puošiami namai, interjerai.

Levandos_2016_06_2 Levandos_2016_06_3 Levandos_2016_06_4 Levandos_2016_06_5 Levandos_2016_06_6

Kilusi ši gėlė iš Šiaurinio pusrutulio, auga aukštuose kalnuose bei tropinėje Afrikos dalyje. Labiausiai paplitęs šio augalo pavadinimas yra pentinius, tačiau turi ir kitų vardų: Šekspyras šias gėles vadino Vieversio kulniukais, kiti žinomi pavadinimai yra Vieversio koja ir Riterio (Raitelio) pentinas.

 

G_ 441 Picture 084 Picture 083 Picture 131 Picture 132 Picture 151